Grasse

Puse dienos atima kelionė į Grasse - pasaulio kvepalų sostinę.

Šį kartą lengvai randu viešbutį. Visgi labai padėjo e-mail'ai iš viešbučio reception'o. Šiandien sekmadienis, todėl susisiekė su manim iš anksto, kad pasidaryčiau self-check-in :)

Vos tik iejus i savo kambario balkona, pamanau, visai gerai butu cia pavakarot su kokiu maisteliu - nereali panorama. Bet taip sakant - Be aware for what you wish...

Patraukiu link senamiescio, kuris yra kažkur kalno viršuje. Tik iš žemėlapio nelabai aišku, kaip ten patekti...

Einu, einu, einu... Vis nesimato trivialaus kelio-takelio. Mastau apie tai, kas yra Žinojimas. Klaidzioji tamsoj, net buna kartais apima panika... O staiga atsirades zinojimas viska nusviecia savo aiskumu taip, kad juokiesi is saves tos, kuri visai neseniai buvo Nezinancioji... Paprastai tiesa buna cia pat, po nosim...

Kazkaip Grasse patraukia i mistines filosofijas...

Kazkoks Grasse man netiketai tamsus, mistiskas, kaip tame filme/knygoj Kvepalai (kur veiksmas ir vyko Grasse)... Toks tamsus, kad net norisi ryt pabegt i labiau turistam adaptuotą Eze...

Baugios purvinos tamsios gatveles, nejaukus vietiniu zvilgsniai, painios gatves, vis rodos, suku ir suku ratais, negaliu patekti, kur noriu. Kaip kokiam siaubo sapne...

Pagaliau atsiduriu village - senamiestyje.

Visu pirma patraukiu i kvepalu muzieju. Viskas vienoj vietoj - klasifikacijos, istorija, kvapai pabandymui ir daug daug buteliuku...
Viena is idomiausiu muziejaus vietu - sodelis. Stai taip atrodo vaniles, vetiverio, patchuli ar ylang ylang augalas.

Visur pilna mygtuku, kuriuos paspaudus, eina patys ivairiausi kvapai...
Idomu, kad gyvunams uosle duoda labai daug informacijos apie pavojus ir t.t. O tuo tarpu zmonems tai - maziausiai isvystytas sensorinis organas... 

Taip kvepalus gamindavo anksčiau...

O dabar... Priėjus prie šiuolaikinės kvepalų gamybos, suvoki, kad šiais laikais dauguma kvepalų - viena chemija... Gali net palyginti natūralius ir dirbtinius kvapus. Nėr didelio skirtumo...

Visgi man Grasse (labiau nei kiti aplankyti Provence miestai) - totalus kontrastu miestas... Nuo spindinciu glamuriniu perfum buteliuku, kvepianciu prabanga iki visai cia pat tamsiu, purvinu gatviu dvelkianciu skurdu...

Vakareja, norisi maisto...
Taciau kuo toliau, tuo liudniau - viskas totaliai uzdaryta, nes sekmadienis? arba out of season?
Prisimenu dar viena is tolo matyta kavine netoli viesbucio. Deja... Visa be koju sedziu prie savo viesbucio. Matau ateina porele su pica ir bagete. Visaip bandau isklausti, kur jie gavo maisto. Sunkiai... anot ju, tik senamiesty... is kurio as ka tik atsiridenau zemyn ir jau visai visai neturiu jegu vel lipt atgal ir ieskot....
Alkana kaip vilkas, turiu tik vandens ir bounty... Ka daryt? Lyg prisimenu, kad maciau viesbuty lankstinuka su picos uzsakymu. Kad tik dirbtu sekmadieni!...
Nagrineju lankstinuka, ir staiga pamatau kaip vaikinas ieina pro duris nesinas pica... Uzsipuolu ji su klausimais. Po minutes jau skambinu, aisku, kad niekas ten nekalba anglais.

Pagaliau, su vaikino, kuris irgi nekalba angliskai, pagalba, pavyksta uzsakyti ir gana greitai gauti pica!!!

Niekada dar taip skaniai ir graziai nevalgiau picos :)